Priežiūra


Šuns vieta Maistas Maitinimas Pasivaikščiojimas
Priežiūra Paruošimas parodai Užsiėmimas

Šuns vieta
Šuniui vietą reikia parinkti ramioje, šviesioje namo (buto) vietoje, ten kur nėra skersvėjo, bet ir ne karšta. Berno Zenenhundą galima laikyti lauke ištisus metus, jis lengvai pakenčia šaltį, bet sunkiau pakenčia karštį. Šuns pririšti negalima. Galima laikyti voljere, bet tuomet reikia kasdien išleisti laisvai pabėgioti, pabendrauti, pažaisti. Laikant šunį lauke turi būti įrengta būda arba šuo turi turėti galimybę įeiti į namą kur galėtų pasislėpti nuo lietaus ir kitų nemalonių gamtos reiškinių. Vasarą šuo turi turėti vėsų kampelį kur galėtų pasislėpti nuo saulės.
Nepalikite smulkių buitinių daiktų (adatų, sagų, vinių, segtukų, kojinių, batų ir panašiai) šuniui pasiekiamoje vietoje, kad neprarytų ar nesugriaužtų, tai ne tik nuostolis jums, bet ir pavojinga šuniuko sveikatai. Pakelkite elektros laidus, kad šuniukas nepasiektų ir neperkastų – gali nutrenkti elektra.


Maistas
Šuniui galima duoti mėsą (kiaulienos negalima., paukštieną galima duoti tik apvirtą); virtą žuvį (geriau jūros); subproduktus (plaučius, širdį, inkstus, kepenis(duoti ribotai, nes gali paleisti vidurius) ir kt.) duoti virtus; stambius kaulus, neskylančius aštriomis skeveldromis (vištienos kaulų neduoti) duoti žalius; įvairias daržoves (bulvių duoti ribotai), vaisius; kruopas ir gaminius iš jų. Maitinant žalia jautiena į ją įmaišykite česnako, dažniau profilaktiškai duokite vaistų nuo kirminų (kas 4mėn) Galima namuose ruošti maistą (ruošiant namuose reikia tinkamai sugalansuoti maistą - mėsa turi sudaryti 80%, daržovės ir kruopos - 20% dienos davinio) arba duoti jau paruoštą – konservus šunims, sausą maistą šunims. Saldumynų, rūkytų, aštrių patiekalų duoti negalima. Iš pieniškų produktų tinka rauginto pieno produtai - varškė, sūris, rugpienis, saldus pienas netinka. Svarbu kad šuo gautų visų jam reikalingų medžiagų. Augantiems šuniukams neturi trūkti kalcio ir vitaminų. Dėl kalcio ir D vitamino trūkumo gali blogai išsivystyti kaulai, dantys. Tačiau, jei šuo gauna pakankamai šių medžiagų su maistu papildų duoti nereikia. Prie naujo maisto reikia pratinti palaipsniui sumaišius su jau įprastu ir stebėti ar nesukelia alergijos (ar neberia, ar nepleiskanoja). Šuniui pasiekiamoje vietoje visada turi būti švaraus vandens.


Maitinimas
Šuo turi turėti du dubenėlius – maistui ir vandeniui. Dubenį pastatykite ant pakylos, kad šuniui nereiktų prisilenkti, bet ne peraukštos. Šuniukui augant maisto kiekis didinamas (30-50g/kg natūralaus maisto), taip pat mažinamas maitinimų kiekis. Iki 6 mėn. šuo šeriamas 4-3 kart per dieną, iki 1 metų 3 kart per dieną, suaugęs – 2 kart. Maitinant paruoštu maistu (sausu, konservais ir pan.) vadovaukitės nurodymu ant pakuotės. Jei šuniukas nesuvalgo viso jam pasiūlyto maisto arba valgo nenoromis (nueina ir vėl prieina paėsti), jis jau sotus ir maistą reikia paimti ir duoti kitą kart, nesiūlykite ko nors kitko. Neperšerkite šuns, tai gali pakenkti jo savijautai. Nutukimas ypač kenkia sąnariams, širdžiai ir kt.


Pasivaikščiojimas
Šuniui reikia ne tik atlikti “gamtinius reikalus” lauke, bet ir pakankamai pabėgioti, pabūti gryname ore. Šunį laisvai pabėgioti galima paleisti kur nevažinėja mašinos ir nėra žmonių, kuriuos galėtų išgąsdinti. Ten kur dažnai važinėja mašinos ir kur negalima leisti šuniui laisvai bėgioti, šunį reikia vesti su pavadžiu. Prie pavadžio šuo pratinamas nuo mažens. Pradėti pratinti geriau namuose, kai truputi apsipras ir lauke. Iš pradžių pratinamas prie antkaklio, o kai apsipranta ir prie pavadžio. Negalima pirmosiomis dienomis per prievartą tampyti šuns pavadžiu. Negalima šuns bausti (mušti) pavadžiu. Šuniuką į rankas reikia imti laikant po krūtine ir po sėdmenimis. Šuniuką reikia laikyti tvirtai, kad pasimuistęs neiškristų. Kelti paėmus už kojų negalima. Stenkitės be reikalo neimti šuniuko į rankas. Iki 6-9 mėn. neleiskite šuniui aukštai šokinėti (per kliūtis), kad nesusižeistų kojų, taip pat pageidautina neleisti šuniui lipti laiptais, ypač stačiais. Negalima leisti sunkiai tampyti. Kol šuniukas nepaskiepytas jo leisti bėgioti lauke negalima, kad neužsikrėstų. Šuniukas skiepijamas 1,5 mėn. arba 2 mėn. amžiaus, po 3–4savaičių skiepai kartojami, nuo pasiutligės – sulaukusį 3 mėn., savaitę prieš skiepijimą reikia duoti vaistų nuo kirminų. Dresiruoti šunį galima jau nuo tada kai parsinešate namo. Neleiskite šuniukui miegoti lovoje. Pirmiausia pripratinkite prie vardo, išmokinkite prieiti pašaukus, paliepus eiti į savo vietą. Išėjus pasivaikščioti netampyti pavadžio, ramiai eiti šalia. Labai svarbi komanda “stovėt”, šuo turi sustingti vietoje išgirdęs šią komandą, tai gali išgelbėti iš pavojingų situacijų. Bausti galima tik užtikus nusikaltimo vietoje, kitaip šuo nesupras už ką baudžiamas. Bausmės įrankis gali būti susuktas laikraštis, o kartais pakanka ir rūsčios intonacijos. Jokiu būdu negalima mušti pavadžiu ar kokiu nors žalojančiu daiktu, spardyti koja. Dresiruoti aikštelėje su instruktoriumi galima pradėti nuo 4–6 mėn.


Priežiūra
Šuniui reikia reguliariai apžiūrėti ausis, dantis, nagus. Jei ausys užterštos jas reikia išvalyti spiritu pavilgyta vata arba specialiais tam skirtais vaistais, bet nevalykite per giliai, tik tiek kiek matosi. Jei dantys apsinešę rudomis apnašomis jas reikia nuvalyti (tik ne žmonėms skirta dantų pasta), jei apnašų labai daug ir jos sukietėjusios geriau kreiptis į veterinarą. Nuolat apkarpykite nagus jei reikia, tik atsargiai, kad nepažeistumėte gyvasties, jei nedrįstate patys – kreipkitės į veterinarą. Nuolat apkirpkite plaukus iš tarpupirščių (apatinės letenos pusės). Patartina iki 6 mėn.šuniuką plauti vien tik vandeniu be šampūno. Svarbu! 4-6 mėn. amžiaus šuniukui keičiasi dantys. Neleiskite ko nors smarkiai tampyti, neduokite kaulų, duokite žaisliukų, stebėkite ar taisyklingai keičiasi dantys. Neleiskite nei mažam, nei suaugusiam šuniui griaužti ar nešioti akmenų, metalinių daiktų ir kt. Jei šuniukas liūdnas, slepiasi, puliuoja akys, nuolat vemia, viduriuoja, temperatūra pakyla aukščiau 39°C, vadinasi jis serga, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Sezono metu (nuo pavasario iki vėlyvo rudens) vartokite apsaugą nuo blusų ir erkių, pasitarkite su veterinaru kokia tinkamiausia.


Paruošimas parodai
Parodoje šuo turi būti ramus, nesipešti su kitais šunimis, nepulti ant žmonių. Už agresyvų elgesį ringe ar net už ringo ribų šuo diskvalifikuojamas. Pageidautina ryte prieš vykstant į parodą šuns nemaitinti, kad šuo nepridergtų ringe, už tokį elgesį, jei savininkas neišvalo, šuo diskvalifikuojamas. Patinėliai turi leisti apčiupinėti kiaušinius, pažiūrėti dantis ir ramiai stovėti kai ekspertas jį apžiūrinėja ar apčiupinėja, jei apžiūros metu šuo agresyviai ar perdaug baikščiai elgiasi, jo neįmanoma apžiūrėti, jis diskvalifikuojamas. Vertinamas šuns judesys ir išvaizda. Ringe šuo turi judėti energingai ristele. Stovėti tokioje pozoje kurioje šuo atrodo gražiausiai. Galima prilaikyti šunį už pažandės (neapimant snukio, prilaikant tik iš apačios) ir papilvės, jei jis nestovi pats. Maudyti šunį galima neanksčiau kaip prieš savaitę šunims skirtu šampūnu, patartina naudoti kondicionierių ar balzamą šunims. Jei šuo nelabai purvinas geriau jo visai nemaudyti, kad išliktų natūralus riebalų sluoksnis. Šuo turi būti iššukuotas, be sąvėlų. Letenos apkirptos taip kad atrodytų kompaktiškos, plaukai iš tarpupirščių iškirpti. Nuokaras ant priekinių kojų galima truputi palyginti. Mokinkite šunį gražiai stovėti ir gražiai bėgti šalia nuo mažens. Galite kreiptis į dresuotoją profesionalą ir mokinti šunį aikštelėje. Kol šuniukas jaunas nusiveskite jį į parodą nors ir nedalyvaujate, kad pratintųsi prie didelio sambūrio žmonių ir šunų, tuomet jis drąsiau jausis dalyvaudamas. Galite pradėti dalyvauti parodose su šuniuku nuo 4mėn. (šuniukų klasė). į parodą registruotis reikia ne vėliau kaip prieš mėnesį, geriau prieš 3 ar 4 mėnesius (tuomet mokestis mažesnis). Registruoti galima tik skiepytus šunis (nuo skiepijimo turi būti praėję ne mažiau kaip mėnuo ir nedaugiau kaip 1 metai). Nenusivilkite jei pirmą kartą nepasisekė, kitą kart gali pasisekti.


Šuns užsiėmimas
Šunį galima išmokyti įvairiausių komandų. Galima pripratinti traukti vežimėlį ar rogutes (ne anksčiau kaip 18 mėn. amžiaus), nešioti daiktus (krepšį su produktais). Galima išdresiruoti pagal bendrą dresiravimo kursą (IPO), taip pat Agility varžyboms. įpratinkite šunį neimti maisto iš svetimų žmonių ir numesto ant žemės. Nors Berno Zenenhundas ir stambus šuo, bet yra pakankamai vikrus ir judrus, trokštantis bendrauti ir įtikti savo šeimininkui, todėl jį lengva dresiruoti.


Forumas - Naujienos, patarimai